Kaip įveikti stresą?

Mūsų kūnas nuolat patiria aplinkos pokyčius, kurie mus veikia tiek emociškai, tiek fiziškai ir daro įtaką tam, kaip jaučiamės, elgiamės ir reaguojame įvairiose situacijose. Šis organizmo veikimas dėl įvairių gyvenimo sąlygų yra stresas. Nors stresas yra pagrindinė daugelio paplitusių sveikatos negalavimų priežastis, jis ne visada yra žalingas. Iki tam tikro laipsnio padidėjęs spaudimas didina produktyvumą.

Pažiūrėkime...

Stresas gali motyvuoti žmogų įveikti lenktynes arba pasiekti gerų akademinių rezultatų. Tai teigiamas spaudimas, kuris skatina žmogų tobulėti ir siekti tikslų, kurių kitaip jis nebūtų pasiekęs. Tačiau kai nerimo kiekis mus užvaldo ir peržengia tam tikrą ribą, suveikia aiškios biologinės reakcijos, dėl kurių padidėja širdies susitraukimų dažnis, galvos skausmas, elevated blood pressure, insomnia, muscle tension, migraines, nausea and accelerated breathing which could cause life threatening health ailments.

Didelės traumos, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, įvykiai, pvz. draugystė, su vaiku, kreditinės kortelės skolos, didelės sąskaitos už elektrą, persikėlimas į kitą miestą, nesėkmės moksle, darbo praradimas, santuoka, slenkantys plaukai, spūstis, erzinantis viršininkas ar kaimynas, paauglių auklėjimas, lėtinė liga, sunkios pareigos, pasirodymas prieš didžiulę auditoriją ar nauji santykiai - viskas gali sukelti stresą, kuris daro neigiamą poveikį organizmui. Taigi, be streso nėra streso, be per didelio streso, abu yra žalingi. Žmogus turi atrasti pusiausvyrą ir stresą panaudoti savo naudai bei pažangai.

Moksliniai tyrimai

Mokslininkai dirba visą parą, kad galėtų kontroliuoti nerimą arba veiksmingiau su juo kovoti. Kadangi jis kenkia sveikatai, gyvenimui ir apskritai santykiams, kiekvienam žmogui labai svarbu prisiimti atsakomybę ir kovoti su stresu. Norint nugalėti stresą ir padaryti gyvenimą ramesnį ir labiau atsipalaidavusį, visiškai nėra jokios alternatyvos mankštai. Nustatykite, kokia veikla jums labiausiai patinka, ir pasistenkite ją įtraukti į savo kasdienę rutiną.

Mankšta didina fizines atsargas ir gali padėti geriau kovoti su stresu. Turėtumėte mankštintis bent keturis kartus per savaitę po pusvalandį. Kai tik jums geriausiai tinka, gali būti laikas mankštai. Paprasti pasikartojantys pratimai, pavyzdžiui, važiavimas dviračiu, plaukimas, veikia, vaikščiojimas, žygiai pėsčiomis, rakečių sportas, šokiai, slidinėjimas ir irklavimas - tai tik keletas garsiausių stresą malšinančių priemonių. Depresija sergantiems pacientams gydytojai dažnai siūlo šiuos pratimus, kad išlaisvintų protą nuo nerimo.

Turėtumėte džiaugtis visomis fizinio aktyvumo rūšimis, nes kitaip tai atrodys kaip prievolė ir pamažu nuo jų susilaikysite. Nepamirškite apšilti ir atvėsti prieš ir po to, kai pradedate mankštos programą, kad išvengtumėte traumų. Švelnūs tempimo pratimai laikomi geriausiais apšilimo ir atvėsimo pratimais.

Pratimų nauda

Pratimai leidžia miegoti better and begin a whole new day with fresh vigor and an improved feeling of self-esteem. Shape up and build confidence. Shed those extra fat, control weight, tone your muscles, improve flexibility, rejuvenate skin and radiate confidence through exercises. Ward off stress whilst exercising moderately at a comfortable speed and gradually speed up to enhance stamina and efficiency. Burning calories fuel you up with fresh energy to energize the body through the day.

When you’re filled with confidence you trust yourself and reach those goals you thought were impossible to attain. Poor health is among the top causes of stress. Regular exercise improves blood circulation and boosts oxygen supply to the critical organs of the body thereby strengthening the immune system, heart and lungs which subsequently fight diseases more effectively and the body gets less vulnerable to different health conditions. Exercise promotes liver functions, digestive activities, metabolism, intestinal movements and inkstai functions thus keeping constipation, arthritis and diabetes at bay. Exercise makes you feel better and live more joyful.

Kasdienė mankšta padeda atitrūkti nuo kasdienės rutinos ir įtemptų minčių ir nukreipia energiją produktyviems tikslams. Jūsų protas išlieka budrus ir užimtas šviesiosios gyvenimo pusės galimybėmis. Įveikite stresą ir mėgaukitės gyvenimo grožiu. Pasimėgaukite atsipalaidavimo pratimais.

Atkreipkite dėmesį

Darykite viską, kas jums naudinga. Imkitės teigiamų priemonių stresui mažinti. Garsiai juokitės su šeima ir draugais, eikite į iškylą arba tiesiog mirkykitės vonioje su keliais aromatiniais aliejais ar rožių žiedlapiais. Nustatykite stresą sukeliančias sudedamąsias dalis ir kūrybiškai ieškokite sprendimų, tinkančių jūsų įtemptai dienotvarkei, kad jos niekada netrukdytų jums gyventi. Sėdėkite prie židinio ir ramiai stebėkite šokančias liepsnas, pasivaikščiokite paplūdimyje ir mėgaukitės jūros grožiu, lengvai paglostykite mėgstamą gyvūną, pagulėkite kieme hamake, pasėdėkite prie ežero, stebėkite, kaip saulė leidžiasi už pušų, apžiūrėkite žvaigždėtą nakties dangų arba tiesiog žaiskite su vaikais.

Nepamirškite, kad užsiima ne tik šeimos ar verslas jei jie kelia stresą jūsų gyvenime.

Joga

Išbandykite gilaus atsipalaidavimo ir meditacijos metodus, taikomus jogoje. Jogos nauda yra begalinė tiek fiziškai, tiek emociškai. Šimtmečius praktikuojama joga, kurios papildoma frazė yra meditacija, masažuoja vidaus organus ir suteikia energijos sielai. Iš esmės reguliarūs jogos pratimai gali padėti gydyti nerimą ir įvairius sveikatos negalavimus. Joga stimuliuoja įvairių kūno dalių raumenis, nesukeliančius įtampos, ir suteikia lankstumo toms sritims, kurios anksčiau niekada nebuvo taip stipriai veikiamos, todėl visapusiškai sutepa sąnarius, sausgysles ir raiščius.

Raumenys tonizuojami lengvu tempimu ir masažu, kuris palengvina viso kūno kraujotaką. Kita vertus, tai detoksikuoja organizmą, nes iš tolimiausių žmogaus kūno kampelių greitai pašalinamos atliekos, todėl išvengiama daugybės infekcijų ir sveikatos negalavimų. virškinimas, išvengiama negalios, padažnėja kvėpavimas, atjaunėja oda ir užtikrinamas spinduliavimas.

Gyvenime atrasite naujos energijos. Svarbiausia, jogos tikslas - suderinti kūną su siela ir protu. Daugelis jogos pratimų yra paprasti ir daro stebuklingą poveikį jogą atliekantiems mokiniams. Reguliari jogos praktika gali išvaduoti jus nuo kūno skausmo ir streso, suteikdama teigiamą požiūrį į gyvenimą ir dvasios nušvitimą. Tai ne tik proto, bet ir žmogaus kūno mankšta. Tūkstančiai žmonių susižavėjo stebuklingu jogos prisilietimu ir gavo iš jos naudos. Iš esmės šimtmečių senumo gydomasis jogos procesas pakeis jūsų gyvenimą religiniu lygmeniu. Praktikuokite šiuos saikingus pratimus.

Darbo vieta

Paprastai tai yra pagrindinis streso šaltinis. Giliai įkvėpkite. Pripildykite plaučius kuo daugiau oro, tada iškvėpkite. Nauja deguonies dozė įkraus jūsų baterijas. Sukite kaklą pagal laikrodžio rodyklę, o paskui prieš laikrodžio rodyklę 10-15 kartų į visas puses. Tai sumažina įtampą kaklo ir pečių srityje. Lygiai tą patį galima pasiekti žiūrint į kairę, kuo toliau atgal, o tada identiškai žiūrint į dešinę. Švelniai pamasažuokite kaklą ir pečius. Atsistokite taip, kad pėdos būtų 1 pėdos atstumu viena nuo kitos. Pakelkite rankas. Švelniai pasilenkite atgal ir į priekį, į kairę ir į dešinę, 5 kartus.

Šis tempimo pratimas puikiai tinka nugaros raumenims, kurie lengvai įsitempia dėl sėdėjimo tiksliai toje pačioje vietoje ištisas valandas. Atsistokite aukštai, pėdos viena nuo kitos nutolusios per 1 pėdą. Pakelkite ir ištieskite rankas į priekį ir tiesiai. Lėtai iki galo įkvėpkite, o rankas ištieskite į šonus. Rankas laikykite lygiai tame pačiame lygyje. Laikykite 5 minutes. Iškvėpkite ir sugrąžinkite rankas atgal į priekį. Sujunkite pirštus. Ištieskite rankas į priekį pečių aukštyje, delnais į išorę. Laikykite 10 sekundžių. Pakartokite 10 kartų. Taip ištempiami pečiai, plaštakos, riešai ir viršutinė nugaros dalis, sumažėja aplink juos tvyranti įtampa. Atsistokite aukštai, pėdos 1 pėdos atstumu viena nuo kitos, rankos ant juosmens. Pasukite viršutinę kūno dalį ir grįžkite kiek įmanoma atgal. Palaikykite 5 minutes ir grįžkite į pradinę vietą. Pakartokite su kita ranka. Tai ypač puikiai tinka nugaros tempimui. Bet kokie pratimai mažina stresą. Tiesą sakant, jei mankštinamės, smegenyse išsiskiria endorfinų, kurie yra natūralūs skausmą malšinantys vaistai, suteikiantys sveikumo jausmą, todėl pagerėja bendra nuotaika, ir nereikia nė sakyti, kad dėl to geriau miegate. Taigi, pradėkite mankštintis ir greičiau nei vėliau pašalinkite nerimą.